LURK posėdis MRU 2016 09 30

Rugsėjo 30 dieną Mykolo Romerio universitete (MRU) įvyko Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdis. Posėdžiui pirmininkavo LURK prezidentas, VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas.

LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas pristatė studentų bendrojo priėmimo į universitetines aukštąsias mokyklas 2016 metais rezultatus ir tendencijas.  2016 metais LAMA BPO buvo pateiktas 30 931 prašymas (2015 m. – 32 568) studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose. Aukštųjų mokyklų nustatytus reikalavimus, taip pat švietimo ir mokslo ministro nustatytus minimalius rodiklius valstybės finansuojamoms vietoms užimti ar studijų stipendijai gauti tenkino 29 114asmenų (2015 m. – 32 571), iš jų 16 375– šių metų abiturientai (2015 m. – 19 600). Iš pateikusiųjų prašymus studijuoti universitetuose reikalavimus tenkino 91,33 proc. stojančiųjų. Per tris etapus vykusius konkursus įveikė ir studijų sutartis su aukštosiomis mokyklomis pasirašė 23 468stojantieji (2015 m. – 26 005), iš jų 14 832– šių metų abiturientai (2015 m. – 17 369). 235 asmenys pasirašė po dvi studijų sutartis, todėl galiojančių studijų sutarčių – 23 703. Iš pakviestųjų studijuoti universitetuose 13 294 sutartis sudarė 13 154asmenys (2015 m. – 14 482). Iš pakviestųjų studijuoti kolegijose mokslus rudenį pradės 10 362 studentai (2015 m. – 11 274), kurie pasirašė 10 408 sutartis.

LAMA BPO prezidentas atkreipė dėmesį, kad sutartis studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pasirašė 2,6 proc. mažiau nei 2015 metais ( 2016 m, – 13 914, pernai – 14 289), valstybės nefinansuojamose studijų vietose – net 16,7 proc. mažiau (2016 m. – 9 286, pernai – 11 153.

Panašios stojančiųjų mažėjimo tendencijos prognozuojamos ir 2017 metais. 60 proc. stojančiųjų (2015 m. – 60,2 proc.) aukščiausiu prioritetu rinkosi universitetų studijų programas, 40 proc. (2015 m. – 39,8 proc.) – kolegijų. 73 proc. stojančiųjų į universitetus yra tų pačių metų abiturientai, kolegijų sektoriuje jų mažiau – tik 50 proc.

Kalbėdamas apie bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų dalyvavimo bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas tendencijas LAMA BPO prezidentas sakė, jog įstoti į šalies aukštąsias mokyklas šiemet siekė 67 proc. šių metų abiturientų ir 3,5 proc. šių metų profesinio mokymo įstaigų absolventų. Didesnis procentas profesinio mokymo įstaigų absolventų į aukštąsias mokyklas stoja po metų – apie 7 proc., praėjusių metų abiturientų – apie 13 proc.

Stebint stojančiųjų pasirinkimą pagal pirmąjį pageidavimą labai ryškus socialinių mokslų populiarumo kritimas, kuris tęsiasi nuo 2010 metų. A. Daniūnas taip pat atkreipė dėmesį, kad studijų programų skaičius jau neauga, tačiau priimtųjų į jas vidutinis skaičius sumenko. „Per bendrąjį priėmimą 25 ir daugiau studentų surinko tik 43 proc. studijų programų. Į daugiau kaip 22 proc. studijų programų (neįskaitant menų srities) priimta tik iki 9 studentų“, – sakė A. Daniūnas.

Posėdyje buvo pasirašyta LURK ir INFOBALT asociacijos bendradarbiavimo sutartis. Tarp jos prioritetų paminėtini šie:

–     informacinių technologijų skvarbos pramonėje, versle, moksle ir akademinėje veikloje bei visuomenėje didinimas;

–     informacinių technologijų kūrimas ir jų saugumo didinimas;

–     visuomenės narių gebėjimo naudotis informacinėmis technologijomis ugdymas;

–     informacinių technologijų mokymo kokybės užtikrinimas visose švietimo pakopose;

–     universitetų studijų kokybės gerinimas, siekiant, kad absolventai gautų geras žinias ir įgytų gebėjimų taikyti ir plėtoti informacines technologijas;

–     rezultatyvios studentų praktikos kuriant ir taikant informacines technologijas pramonėje ir versle sistemos įtvirtinimas;

–     universitetų ir asociacijos INFOBALT narių dalyvavimas bendruose šalies ir tarptautiniuose projektuose, plėtojančiuose informacines technologijas.

Posėdyje svarstytas ir kitas kausimas susijęs su informacinėmis technologijomis – LITNET veiksmų planas 2017 – 2021 metams. Planui pritarta. 

LURK Studijų komiteto pirmininkas Giedrius Viliūnas pateikė informaciją, kaip vykdomas rektorių susitarimas dėl vieningų laikinųjų studentų rotacijos principų. Pagal juos šiuo metu galiojanti 10 balų studijų rezultatų vertinimo skalė yra susieta su studentų studijų pasiekimų lygmenimis, kurie numatyti naujame MSĮ, suderina akademinės skolos sampratą ir paaiškina, kaip elgtis kitais įstatyme nereglamentuotais atvejais. Pasak G. Viliūno, universitetai laikosi šių principų su tam tikrais nukrypimais, nulemtais jų specifikos: antai ne visi ketina taikyti nuostatą dėl svertinio koeficiento, kai vertinamų studijų dalykų kreditinis svoris skirtingas. Su Lietuvos studentų sąjunga aptarta, kad pereinamaisiais metais tai toleruotina.

Posėdyje G. Viliūnas taip pat informavo, kokie veiksmai atliekami tobulinant studentų pasiekimų (žinių) vertinimo sistemą. LURK iniciatyva nacionaliniu mastu sutarta peržiūrėti ir galbūt pakeisti šiuo metu galiojančią studijų rezultatų vertinimo skalę, vertinimo principus geriau susiejant su studento pasiekimų lygmenimis ir kompetencijomis. Planuojama sudaryti darbo grupę, kurioje būtų ir LURK atstovai. „Darbo grupė atliks tarptautinės patirties analizę, jos veiklą planuojama finansuoti Europos Komisijos projekto, skirto Europos aukštojo mokslo erdvės plėtotei, lėšomis“, – sakė G. Viliūnas.