LURK posėdis VU 2017 12 01

2017 m. gruodžio 1 dieną Vilniaus universitete įvyko eilinis LURK posėdis. Posėdžiui pirmininkavo LURK prezidentas, VDU rektorius Juozas Augutis.

Posėdžio pradžioje tradiciškai buvo aptarti Konferencijos veiksmai atlikti per praėjusį laikotarpį tarp posėdžių.

Dėl aukštųjų mokyklų optimizavimo klausimo pasisakė Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Ministrė informavo, kad Universitetai yra pateikę pasiūlymus dėl jungimosi išskyrus Lietuvos sporto universitetą, kurio akademinė bendruomenė ir Taryba geresnę perspektyvą savo misijai vykdyti mato išliekant institucijai neprijungtai. Įgyvendinant optimizavimo projektą, anot Ministrės, svarbu, kad iki 2017 m. gruodžio 15 d. universitetų tarybos kartu su senatais priimtų sprendimus dėl Vyriausybės 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 947 patvirtintose priemonėse pateiktų siūlymų dalyvauti valstybinių universitetų tinklo pertvarkoje ir pateiktų juos Ministerijai, o iki 2017 m. gruodžio 22 d. lygiagrečiai būtų parengti ir pateikti Ministerijai bendri tinklo pertvarkoje dalyvaujančių universitetų  2017 – 2020  m. veiksmų planai. Juose veiklos išdėstomos prioriteto tvarka nurodant lėšų poreikį, šaltinius, institucijos finansinį indėlį. VU rektorius išreiškė abejonę, kad toks terminas parengti kokybiškam planui yra per trumpas, o planas turėtų būti „apie naujos vertės kūrimą“. Tačiau Ministrė ramino, sakydama, kad detalių planų parengti tam terminui nereikia, kitą savaitę Universitetai gaus tikslinius paaiškinančius raštus, kaip tai padaryti.

Ministrė ir LSMU rektorius ragino LSU rektorių pakeisti universiteto sprendimą ir prisijungti prie LSMU vardan veiklos kokybės pagerinimo, fragmentacijos sumažinimo ir akademinės lyderystės. Ministrė taip pat sakė, kad optimizavimo planus LRV turi pateikti Lietuvos Respublikos Seimui dar šiemet, o Universitetų sumarinė subsidija 2018 metams būsianti ne mažesnė, kaip 2017 metais, nors studentų skaičius yra sumažėjęs, o šiuo metu paviešintoje sumoje yra neįskaičiuotos studijų lėšos, kurios bus skiriamos rudenį. Taigi, universitetai atlyginimus darbuotojams galėsią nusistatyti didesnius. Be to, Ministerija yra numačiusi Universitetų dėstytojų ir tyrėjų atlyginimų didinimui 16,9 milijonų Eurų.

Diskusiją Dėl priėmimo į universitetus tvarkos pradėjo LURK prezidentas pakomentuodamas VDU ir LSMU pateiktis. VDU pateiktyje dominavo supratimas, kad dabartinis universitetinių bakalauro studijų programų skaičius Lietuvoje yra per didelis, stojančiųjų išsiskaidymas į itin siaurų programų gausą nuo pat studijų pradžios  ne tik menkina studijų kokybę, bet ir suponuoja neigiamą visuomenės požiūrį į aukštąjį mokslą, o siauriai besispecializuojančio specialisto gebėjimai bei kompetencijos neatitinka šiandieninės ir ateities darbo rinkos poreikių. Buvo pabrėžta, kad dabartinė valstybinių egzaminų koncepcija nebeatitinka šiandieninės visuomenės poreikių,  kad priėmimą derėtų vykdyti į studijų kryptis, studijų krypčių ar studijų programų grupes. Tam didesnių organizacinių kliūčių nėra, nereikia didelių investicijų. Tobulesnį studentų priėmimą galima pradėti eksperimento tvarka jau nuo 2018 metų, priėmimą vykdant į studijų programų grupes ir taikant vienodo konkursinio balo sandarą, o vėliau – 2019 ir vėlesniais metais priėmimą į krypčių grupes teisiškai įtvirtinti.  

Egzaminų pažymių suabsoliutinimas priimant abiturientus į universitetus reikalauja greitų pokyčių. Jų ypač reikia priimant studentus į medicinos, pedagogikos, Artes liberales studijas. Stojančiųjų motyvacijos studijuoti vertinimas ir pasirengimas studijuoti konkrečioje studijų sistemoje turėtų būti privalomi kriterijai stojantiesiems. LSMU pateiktyje buvo pagrįstas pasiūlymas keisti priėmimo tvarką etapais, palaipsniui įvedant kvalifikacinio tinkamumo ir motyvacijos vertinimo kriterijus ir didinat jų svorį konkursinio balo sandaroje.  Ministrė ir posėdžio dalyviai pasiūlymų esmei pritarė, numatydami pasiūlymus toliau detalizuoti bei parengti tikslinį veiksmų planą.