Klaipėdos universitete spalio 25 d. vyko Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (toliau – LURK) posėdis.

LURK prezidentas prof. Artūras Žukauskas prieš pradėdamas posėdį pasveikino naująjį LR Prezidentūros atstovą Paulių Baltoką. Vėliau tradiciškai aptarti praėjusio mėnesio darbai: Dėl studentų priėmimo į magistrantūros ir doktorantūros studijas, Dėl universitetų dėstytojų atlyginimų subalansavimo pagal EBPO standartus, Dėl valstybės biudžeto asignavimų didinimo universitetų neakademinio personalo darbo užmokesčiui, Dėl papildomo finansavimo skyrimo SCOPUS DB prenumeratai EMODB.LT3 projekte, Dėl LR MSĮ Nr. XI-242 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Dėl išorinio studijų krypčių vertinimo ir ketinamų vykdyti studijų programų metodikų derinimo, Dėl atstovų į LR akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos darbo grupę.

LAMA BPO prezidentas prof. Pranas Žiliukas pristatė klausimą  Dėl bendrojo ugdymo mokyklų absolventų mokymosi (žinių/gebėjimų/stojimo į universitetus galimybių) rezultatų gerinimo veiksmų. Prof. Pranas Žiliukas minėtam klausimui pateikė sekančias rekomendacijas: būtina didinti reikalavimus brandos atestatui gauti, abiturientai turėtų laikyti bent du valstybinio lygio brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, kitą laisvai pasirenkamą, pageidautina pagal planuojamą studijų kryptį. Svarstytina keisti bendrojo ugdymo sistemos modelį iš 4+4+4 į 9+3 (4+5+3), kaip įprasta Vakarų šalyse, į gimnaziją turi ateiti jau atrinkti asmenys. Atrankai gali pasitarnauti PUP vertinimo  sistema. Pagrindinį išsilavinimą reikštų baigta devintoji klasė. Dalykų metiniai pažymiai turi koreliuoti su Nacionalinio egzaminų centro organizuojamų  valstybinių brandos egzaminų (toliau VBE) įvertinimais, dabar jie koreliuoja tik užsienio kalbų atveju.  VBE savo turiniu turėtų priartėti prie bendrojo ugdymo programų turinio, susivienodinti vertinimo skalę.  Prof. P. Žiliuko nuomone būtina suvaldyti pažymių infliaciją bendrojo ugdymo ir kitose mokyklose bent iki EBPO šalių vidurkio (30 proc.). Siūlytina nacionalinė programa ir priemonių planas (valstybiniai testai, lėšos kurso kartojimui, ugdymo turinio atnaujinimas, mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, švietimo įtraukties gerinimas ir kt.). LAMA BPO prezidentas atkreipė dėmesį, kad profesinis orientavimas bendrojo ugdymo mokyklose labai nusilpęs, reikia jam skirti kur kas daugiau lėšų ir dėmesio. Prof. Prano Žiliuko manymu rekomendacijoms įgyvendinti galima pasinaudoti naujam struktūrinių fondų paramos laikotarpiui skiriamomis EK uždavinio „Didinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę ir rezultatyvumą, kad būtų galima paprasčiau įgyti bendrųjų gebėjimų, įskaitant skaitmeninius įgūdžius (ESF+)“ ir kitų ESF ir ERPF remiamų priemonių lėšomis.

Diskutuota Dėl stojimo sąlygų į valstybės nefinansuojamas vietas. Rektoriai diskutavo dėl bendrų susitarimų ir jų laikymosi.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis pristatė klausimą Dėl LR valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas (toliau –Įstatymas) nustato valstybės įstaigų, tuo pačiu ir aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institutų vadovams privalomą valstybinės (lietuvių) kalbos mokėjimo reikalavimą. Rektorių nuomone šis reikalavimas aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institutų vadovams neturėtų būti taikomas, nes tai trukdo siekiamą aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtrą, kartu netiesiogiai diskriminuoja kitus Europos Sąjungos piliečius bei pažeidžia laisvą darbuotojų judėjimą Europos Sąjungoje.

Studijų komiteto pirmininkė doc. dr. Laima Taparauskienė pristatydama klausimą Dėl norminių studijų kainų pateikė rekomendacijas dėl pagrindinių principų, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama kuriant naują valstybės finansuojamų studijų kainų metodiką bei pateikė apibendrintą universitetų nuomonę Dėl pasiekimų lygmenų aprašymo atnaujinamuose ir naujai rengiamuose studijų krypčių aprašuose.

Diskutuota Dėl universitetų veiklos prisidedant prie klimato kaitos mažinimo. Klausimą pristatė LURK prezidentas prof. Artūras Žukauskas, KTU Aplinkos inžinerijos instituto mokslo vadovas akad. prof. emeritas habil. dr. Jurgis Kazimieras Staniškis,  KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto prof. Inga Dailidienė. Prof. J. K. Staniškis, Jungtinių Tautų Globalaus darnaus vystymosi Nepriklausomų mokslininkų grupės narys, atkreipė dėmesį į bendrąjį kontekstą, sakydamas kai „kalbame apie klimato kaitą, turime kalbėti apie ją Darnaus vystymosi kontekste“. Prof. I. Dailidienė atskleidė kaip Klaipėdos universiteto veikla prisideda prie klimato kaitos mažinimo. Apibendrinus diskusiją bendru sutarimu nutarta sudaryti darbo grupę Dėl universitetų veiklos prisidedant prie klimato kaitos mažinimo, kuri parengs Pakto projektą, jame numatoma aiškiai suformuluoti gaires universitetams, numatančias kokį indėlį ir kokiomis priemonėmis universitetai prisidės spręsdami minėtą problemą.