LURK posėdis VDA Panemunės pilyje 2015 09 25

Vilniaus dailės akademijos Panemunės pilyje 2015 09 25 d.  įvyko Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdis.

VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas prieš pradėdamas posėdį pasveikino naująjį Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininką plk. Raimundą Matulį bei perrinktąjį LSMU rektorių prof., habil. dr. Remigijų Žaliūną.

LURK studijų komiteto pirmininkas Giedrius Viliūnas aptarė jau liepos-rugpjūčio mėnesiais pradėtą derinti klausimą dėl mokslininkų valstybinių pensijų pertvarkymo. Konstatuota, kad klausimas vis dar svarstomas valdžios struktūrose, spalio viduryje LURK planuoja parengti diskusijas apibendrinantį šabloną.

Alfonsas Daniūnas LURK narius informavo apie tai, kad Konferencijos palaikytasis kandidatas Vitas Mačiulis laimėjo konkursą į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą.

Nagrinėtas daug diskusijų viešojoje erdvėje sukėlęs klausimas dėl aukštojo mokslo finansavimo ir nepažangių studentų rotacijos modelio. Dieną prieš posėdį Lietuvos Vyriausybės kancleris pavedė LURK išnagrinėti šį klausimą ir pateikti savo poziciją Vyriausybei. Posėdyje  buvo išklausytos Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas ir Vilniaus universiteto studentų atstovybės prezidentas Andrius Uždanavičius. Jie sutartinai gynė poziciją, jog dabartinis rotacijos modelis yra ydingas, kuriam nelemta gyvuoti, siūlė naują modelį grįsti studijų kreditų sistema. Paulius Baltokas akcentavo kitų Europos šalių praktiką. Studentų atstovai siūlė susiburti studentų atstovams bei LURK nariams ir pasiūlyti racionalų sprendimą.  Švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza išsakė savo poziciją Seimo plenariniame posėdyje balsuoti už vieną iš parengtų variantų. VDU rektorius Juozas Augutis pabrėžė, kad LR Konstitucija yra pažeidžiama jau tuomet, kai neturint gerai besimokančio studento sąvokos priimami studentai per įstojimo konkursą. VU studijų prorektorė Nijolė Radavičienė palaikė anksčiau studentų pasiūlytą modelį „atsiplėšti nuo pažymių“, palaikydama mintį, kad „7-eto modelis”  yra ydingas. Alfonso Daniūno nuomone, studijų vidurkis pakankamai objektyviai nusako studentų padėtį jų rotacijos procese. Apibendrindamas klausimą, Alfonsas Daniūnas  pasiūlė LURK Studijų komitetui apibendrinti pasiūlymus rotacijos modeliui ir artimiausiu metu, iki klausimo svarstymo Seime, nuotoliniu būdu balsuojant LURK, priimti galutinį sprendimą, kurį pateikti LR Seimui.

Informuodamas apie ŠMM atsakymą į klausimą „Dėl informacijos pateikimo universitetams apie dirbančius kitose aukštojo mokslo institucijose“, Alfonsas Daniūnas pranešė, kad Viceministras pasirašė raštą, jog ši informacija Universitetams nebus suteikiama.

Apibedrindamas rektorių susitikimą š.m. rugsėjo 3 d. su Švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene, Alfonsas Daniūnas informavo apie tai, jog Ministerijoje yra sudaryta komisija, kurios tikslas yra parengti aukštojo mokslo sistemos konsolidavimo projektą, siekiantį aukštesnės universitetinio aukštojo mokslo veiklos kokybės.

Giedrius Viliūnas glaustai pristatė Mokslo muziejaus koncepciją, svarstomą Ministerijoje. Muziejaus vieta siūloma Kaune arba Vilniuje, o statybą tikimasi finansuoti iš ES struktūrinių fondų.

Alfonsas Daniūnas painformavo, kad dėl Ūkio ministerijos ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ pateiktų pasiūlymų yra pateiktas raštas Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijoms, kuriame jų pasiūlymai – derinti studijų programų turinį su užsienio verslo įmonėmis – griežtai nepalaikyti.

Aptardamas mokslo ir studijų įstatymo priėmimo procesą, Alfonsas Daniūnas pabrėžė, kad nuo paskutinių svarstymų Konferencijoje jau atsirado nemažai įstatymo pakeitimų. Referuodamas Studijų komiteto nuomonę Giedrius Viliūnas sakė, būtina dalyvauti priėmimo procese, teikti pataisas atskiroms įstatymo dalims. Jis pabrėžė, kad ypatingai svarbu viešai pasisakyti, ar įstatymas tenkina kaip visuma, bei išskirti pagrindinius dalykus įstatyme, kurių trūksta – studijų kokybės samprata, jos valdymas, studijų struktūra, trukmė, santykis tarp sektorių – kolegijų ir universitetų, universitetų finansavimas, sutartys su universitetais. Jis sakė, kad komitetas pasiruošęs dirbti, nes dabartinis įstatymo tekstas netenkina akademinės visuomenės lūkesčių. Lietuvos aukštojo mokslo tarybos prezidentas prof. Voldemaras Razumas paminėjo, kad Taryba taip pat yra numačiusi parengti Įstatymo koregavimo pasiūlymų paketą Seimui.

Buvo aptartas Lietuvos švietimo šakos kolektyvinės sutarties klausimas. ŠMM universitetinių studijų skyriaus vedėja Daina Lukošiūnienė siūlė išklausyti aukštųjų mokyklų profsąjungų atstovus, siekiant spalio 15 d. pradėti derybas dėl Sutarties. Po diskusijų LURK pasiūlė į Ministerijos darbo grupę dėl LR švietimo šakos kolektyvinės sutarties rengimo stebėtojo teisėmis deleguoti LURK atstovus Jūratę Šuminienę, Joną Čapliką ir Aleksą Pikturną.

Svarstant jau nagrinėtą praeitame posėdyje klausimą dėl Humanitarinių ir Socialinių mokslų svarbos Universitetinėse studijose, pasisakė Giedrius Viliūnas. Jis akcentavo Leideno pareiškimą dėl socialinių ir humanitarinių mokslų vaidmens mokslo pasaulyje. Pirmininkas pabrėžė, kad Komitetas pritaria pareiškimo esmei. Generalinis sekretorius pasiūlė parengti tuo klausimu LURK politinį pareiškimą ir išplatinti jį svarbiausioms valstybinėms institucijoms.

Pristatydamas klausimą Dėl studentų priėmimo į Universitetines aukštąsias mokyklas 2015 m. rezultatų LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas pristatė stojančiuosius liečiančią statistiką ir atskleidė įvairias pjūviais svarbiausius kontrastus. Prezidentas atkreipė dėmesį į tai, kad stojančiųjų skaičius tiek į valstybės finansuojamas, tiek į nefinansuojamas vietas buvo žemesnis nei 2014 metais.  Tikimasi, kad artimiausiu metu bus derinamos nuostatos dėl 2016 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas.

Pradėdamas nagrinėti klausimą Dėl LAMA BPO prezidento pareigybės, rinkimų ir perdavimo procedūrų, LURK prezidentas paprašė jį pradėti Giedriui Viliūnui ir pateikti Studijų komiteto nuomonę. Studijų komiteto vardu jis pasakė, jog LAMA BPO prezidentas neturėtų būti prorektorius, o gerą vadybinę bei akademinę patirtį turintis asmuo tiesiogiai nesusijęs su kokiu nors universitetu. Komitetas susilaikė nuo konkrečių rekomendacijų. Dėl LAMA BPO pareigybės, rinkimų ir funkcijų perdavimo vyko diskusija. LSMU rektorius Remigijus Žaliūnas primygtinai pasiūlė pasilikti LAMA BPO prezidento pareigose Pranui Žiliukui, kuris anot jo, puikiai atlieka savo darbą. Po to be ilgų diskusijų Prezidento rinkimams buvo iškelta Prano Žiliuko kandidatūra. Atviro balsavimo būdu LAMA BPO prezidentu sekančiai kadencijai vėl išrinktas Pranas Žiliukas.

Dėl Mokslo komiteto pirmininko sekančiai kadencijai Komitetas pasiūlė du kandidatus – VGTU Mokslo prorektorių Antaną Čenį ir MRU prorektorę Ingą Žalėnienę. Trumpai pristatytos jų biografijos. Slapto balsavimo metu posėdyje Mokslo komiteto pirmininku išrinktas Antanas Čenys.

Dėl LURK pasiūlymų politinėms partijoms ryšium su artėjančiais rinkimais Alfonsas Daniūnas siūlė pateikti partijoms siūlymus, susijusius su aukštojo mokslo sistemos tobulinimu. Giedrius Viliūnas pritarė Alfonsui Daniūnui, iškart pasiūlydamas tai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį bei išskirdamas lapkričio mėnesį kaip orientacinį laiką. VDA rektorius Audrius Klimas pastebėjo, kad verta atkreipti dėmesį į rinkimines partijų programas.

Buvo nagrinėjamas klausimas  Dėl pabėgėlių studijų Universitetuose galimybių. Alfonsas Daniūnas konstatavo, kad pabėgėlius, atitinkančius visus stojančiųjų kriterijus priimti į universitetus reikia vienareikšmiškai. Esminis klausimas, kiek pabėgėlių galima būtų priimti į Valstybės finansuojamas vietas jau nuo 2016 m. rugsėjo. Kitas svarbus klausimas – studijų  kalba. VDU rektorius iškėlė klausimą dėl pabėgėlių integracijos universitetuose problemų. Nutarta patikslinti skaičius pabėgėlių, kuriuos galima priimti į studijas universitetuose.