LURK posėdis VU 2015 11 27

LURK nariai susitarė dėl kitų akademinių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygų

Vilniaus universitete lapkričio 27 d. vyko Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdis. Jame svarstyti aktualūs su aukštojo mokslo politikos ir švietimo raida susiję klausimai.

Buvo aptarti LURK narių ir kitų institucijų veiksmai per laikotarpį tarp posėdžių. Konferencijos nariai kalbėjo ir apie Lietuvoje planuojamą statyti Mokslo ir inovacijų centrą. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) jam žada skirti lėšų, tačiau jų nepakaks, todėl iki sausio 10 d. reikia patikslinti privataus kapitalo indėlį. Antraip šis projektas pasmerktas. Dar vienas svarbus jo aspektas  – vieta. „Šis centras turėtų būti ten, kur atneštų didžiausią naudą šaliai. Kitaip tariant, ten, kur didžiausia mokslo koncentracija. Ji yra Saulėtekio slėnyje Vilniuje. Kitur sostinėje statyti nebūtų prasmės. Šis centras turėtų būti skirtas ne pramogai, o tam, kad jaunimą sudomintų mokslais, aukštosiomis technologijomis“, – įsitikinęs VU rektorius prof. Artūras Žukauskas. KTU rektorius prof. Petras Baršauskas sutiko su kolegos mintimis, tačiau argumentavo, kad verslo ir finansų pritraukimo požiūriu tam geografiškai palankesnis Kaunas. LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas mano, kad dėl vietos turėtų nuspręsti Vyriausybė, o universitetai turėtų formuoti šio centro veiklos turinį. Tokiam pasiūlymui pritarta.

LURK prezidentas VGTU rektorius prof. Alfonsas Daniūnas ir kiti nariai pristatė Mokslo ir studijų įstatymo svarstymą Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Kadangi, kaip teigė prezidentas, į daugumą LURK teiktų pastabų dėl šio įstatymo turinio nebuvo atsižvelgta, diskutuota, kokių veiksmų reikėtų imtis. Nutarta dalyvauti kitos savaitės šio komiteto posėdžiuose ir ginti pateiktąsias pastabas. Dėl tolesnių LURK veiksmų bus nuspręsta vėliau.

Nemažai diskutuota apie tai, kaip sumažinti studijų programų skaičių. Šiuo metu yra net 1001 pirmosios ir antrosios pakopos studijų programa. „Kasmet vis daugiau studijų programų nesurenka minimalaus studentų skaičiaus. Tai rodo, kad studijų programų yra per daug“, – teigė prof. A. Daniūnas. Jam pritarė ir prof. P. Baršauskas. Jo teigimu, studijų programų kaitą riboja teisinis reglamentavimas ir finansavimo sistema: „Jeigu programa ir toliau liks katedros žinioje, niekas nepasikeis. Reikia išorinio valdymo, studijų programų matymo iš paukščio skrydžio.“ Su tuo sutiko ir prof. A. Žukauskas. Jo manymu, administruoti studijų programą turėtų ne katedra, o fakultetas. Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad registruojant programas yra daug netvarkos. Ministerijos atstovė teigė, kad naujajame Mokslo ir studijų įstatyme numatyta iš dalies tobulesnė registravimo tvarka. LAMA BPO prezidentas prof. Pranas Žiliukas pažymėjo, kad dabar universitetai baudžiami, jeigu mažina studijų programų skaičių. Todėl esą reikėtų parengti siūlymus ŠMM, leisiančius paprasčiau panaikinti studijų programą. Nutarta dalyvauti rengiant tobulesnius studijų programų registravimo ir apskaitos poįstatyminius aktus, mažinti programų skaičių.

Daug diskusijų sukėlė priėmimo į aukštąsias mokyklas 2016 m. sąlygos, konkursinio balo sudarymo principai, mažiausias stojamasis balas ir kiti kriterijai. Siekdama geresnės studijų kokybės ir geresnio stojančiųjų pasirengimo studijoms aukštosiose mokyklose bei jų atrankos balanso visame aukštojo mokslo sektoriuje, LURK susitarė ir pasiūlė tokias minimalias sąlygas:

stojantiesiems į universitetų valstybės finansuojamas vietas (išskyrus menų): išlaikyti 3 valstybiniai brandos egzaminai – lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos (išskyrus menus) – ir pasiektas konkursinis balas, ne mažesnis kaip 2;

stojantiesiems į universitetų valstybės nefinansuojamas vietas: išlaikytas vienas bet kurio dalyko valstybinis brandos egzaminas ir pasiektas konkursinis balas, ne mažesnis kaip 2;

stojantiesiems į kolegijų valstybės finansuojamas vietas (išskyrus menų): išlaikyti 2 valstybiniai brandos egzaminai – užsienio kalbos ir matematikos (išskyrus menus) – ir pasiektas konkursinis balas, ne mažesnis kaip 1,5;

stojantiesiems į kolegijų valstybės nefinansuojamas vietas: išlaikytas vienas bet kurio dalyko valstybinis brandos egzaminas ir pasiektas konkursinis balas, ne mažesnis kaip 1,5.

Sąlygose nurodytas minimalus konkursinio balo dydis nenumato jokių papildomų balų už kitokius nei akademinius pasiekimus. Be to, nutarta kitąmet į informatiką priimamų studentų skaičių didinti 10 proc.

Aptartas minimalus studentų skaičius studijų programose, studijų krepšelio kainos kėlimas. VU rektorius atkreipė dėmesį į netolygų krepšelio indeksavimą.

Vito Jadzgeviciaus nuotraukos