LURK posėdis ISM 2019 09 27

ISM Vadybos ir ekonomikos universitete rugsėjo 27 d. vyko Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (toliau – LURK) posėdis.

LURK prezidentas prof. Artūras Žukauskas prieš pradėdamas posėdį pasveikino naująjį ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorių dr. Dalių Misiūną. Vėliau tradiciškai aptarti praėjusio mėnesio darbai: Dėl aukštųjų mokyklų pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo gairių projekto derinimo, Dėl LURK pozicijos eLABa informacinės sistemos klausimu, Dėl 2021–2030 m. nacionalinės pažangos programos projekto, Dėl vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimo metodikos, Dėl ikiprekybinių pirkimų vykdymo tvarkos aprašo, Dėl mokslo ir studijų įstatymo NR. XI-242 42, 52, 53, 58, 65 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto NR. XIIIP-3061, Dėl LCC dalyvavimo LURK rektorių posėdžiuose, Dėl LR MSĮ Nr. XI-242 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Dėl delegavimo į neįgaliųjų reikalų tarybos sudėtį, Dėl LR akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos kvietimo skirti atstovus į darbo grupę.

Diskutuota Dėl akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčio ir universitetų tvarumo. LURK prezidentas prof. A. Žukauskas atkreipė dėmesį į nepakankamą Universitetų dėstytojų ir tyrėjų darbo užmokestį, kuris Lietuvoje yra neadekvatus darbo rinkoje ne tik dėl reikalaujamo ilgo ir įtempto pasirengimo darbui, bet ir pažeidžia pusiausvyrą tarp valstybinių institucijų darbuotojų gaunamų atlyginimų. Prof. A. Žukauskas išsakė nuomonę, kad didėjant atlyginimams Lietuvos darbo rinkoje universitetų akademinių darbuotojų atlyginimai tapo visiškai nekonkurencingi ne tik tarptautiniu, bet ir šalies mastu. Dėl to universitetų akademiniai darbuotojai priversti turėti dar kitą darbą, dėl ko kenčia jų darbo kokybė universitetuose. Ilgainiui darbuotojai priversti ieškoti geriau apmokamų darbų, o universitetai palaipsniui praranda geriausius darbuotojus. Dėl neadekvačiai mažo dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimo tolesnė akademinė karjera tampa nepatraukli doktorantams. universitetams tampa nebeįmanoma palaikyti ir gerinti mokslo tyrimų ir studijų kokybę bei siekti geresnės vietos reitingų lentelėse. LURK nariai išsakė nuogąstavimus, jog nesudarant sąlygų didinti darbo užmokestį universitetuose ilgainiui jiems gresia netvarumas.

Prof. A. Žukauskas įvertindamas Vilniaus universiteto atliktų palyginamųjų tyrimų rezultatus, kurie buvo atlikti remiantis EBPO ir SEO duomenimis,  palyginamąja mokyklų mokytojų ir universitetų dėstytojų pareiginių atlyginimų (be papildomų išmokų) analize, konstatavo, jog tam, kad būtų pasiektas dėstytojų ir mokytojų atlygimų balansas, atitinkantis analizuotų EBPO šalių vidurkį, šiuo metu Lietuvos universitetų dėstytojų atlyginimai turėtų būti didesni apie 20%.

Posėdžio pirmininkas atkreipė dėmesį, kad universitetai susiduria su kita labai didele problema išlaikant būtinus neakademinius darbuotojus svarbiose pareigybėse, nes neturi lėšų ir vidinių resursų jų atlyginimų adekvačiam kėlimui ir tai  kelia rimtą grėsmę universitetų veiklos tvarumui. LURK prezidentas apibendrindamas diskusiją siūlė primygtinai prašyti šalies atsakingų vadovų sudaryti sąlygas universitetams mokėti akademiniams darbuotojams ir neakademiniam personalui atlyginimą adekvatų jų išsilavinimui, darbo sudėtingumui ir reikšmingumui bei konkurencingą darbo rinkos atlyginimams, nes lėšų trūkumas jų adekvatiems darbo rinkos sąlygoms atlyginimams kelia rimtą grėsmę universitetų veiklos tvarumui. LURK nariai tam pritarė ir bendru sutarimu nutarė LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, LR Finansų Ministerijai, LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetui bei LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetui išsiųsti LURK raštus Dėl universitetų atlyginimų subalansavimo pagal EBPO standartus ir Dėl valstybės biudžeto asignavimų didinimo universitetų neakademinio personalo darbo užmokesčiui.

LAMA BPO prezidentas prof. Pranas Žiliukas pristatė 2019 m. bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas rezultatus ir stojančiųjų potencialą bei perspektyvų įžvalgas. Apibendrindamas pranešimą prof. Pranas Žiliukas konstatavo, jog bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų, gavusių brandos atestatus, per metus sumažėjo 7 proc., brandos atestatus gavusių profesinio mokymo įstaigų absolventų sumažėjo net 12 proc., bet ir baigusieji pastarąsias neparengti studijuoti AM (šiemet jų įstojo tik 1 proc.). Prof. P. Žiliukas atskleidė, kad valstybės finansuojamų ir valstybės nefinansuojamų studijų (vf ir vnf/st) vietų reikalavimus tenkinančių, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 4,1 proc., tačiau šiemet priėmime stojimo metų abiturientų dalyvavo 2,2 proc. daugiau nei pernai, o jų sėkmė užimti vf ir vnf/st vietas buvo 12,1 proc. didesnė. LAMA BPO prezidentas supažindino, kad dalykų metiniai pažymiai su VBE įvertinimais koreliuoja tik užsienio kalbų atveju, kitų dalykų atžvilgiu bendrojo ugdymo mokyklų ir Nacionalinio egzaminų centro įvertinimai nesutampa iš esmės, o regionų ir didžiųjų miestų abiturientų parengimo kontrastai nemažėja, tik apie pusės bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų parengimo lygis pakankamas, o absoliuti dauguma profesinio mokymo įstaigų ir suaugusiųjų mokyklų abiturientų nėra pajėgūs įveikti minimalius stojimo į AM reikalavimus. P. Žiliuko nuomone būtini esminiai pokyčiai. Valstybės finansuojamų vietų planavimas vertintinas prastai, netinkamai nukreipta ir AM, ir valstybės institucijų bei verslo rinkodara, nes net ir esant didesniam kaip 20 tūkst. atitinkančių minimalius reikalavimus stojančiųjų skaičiui dalis vf vietų lieka neužimtų (šiemet liko apie 1,6 tūkst. neužimtų vf vietų), o vos ne pusė įstojusiųjų studijuos valstybės nefinansuojamose vietose.

Atkreiptas dėmesys dėl bendrojo ugdymo mokyklų ir Nacionalinio egzaminų centro įvertinimų neatitikties. LURK nariai bendru sutarimu nutarė, jog minėtas klausimas turėtų būti svarstomas platesniame kontekste. Prof. A. Žukausko nuomone, Gerovės valstybės klestėjimą galiausiai kuria pridedamąją ekonominę, kultūrinę ir socialinę vertę sukuriantys absolventai. LURK nariai bendru sutarimu nutarė pratęsti diskusiją minėtu klausimu, turint daugiau duomenų.

LR Švietimo ir mokslo ministras dr. Algirdas Monkevičius supažindino apie vykstančius švietimo sisteminius pokyčius nuo ankstyvojo, bendrojo ugdymo iki aukštojo mokslo, mokymosi visą gyvenimą. Ministras pabrėžė, jog siekiant tvarumo skirtingose švietimo pakopose, turime matyti švietimo sistemą kaip darnią visumą. Kalbėdamas apie bendrojo ugdymo įstaigų vadovų pasirengimą dr. A. Monkevičius atskleidė, jog lyderystės ugdymo gerąją patirtį planuojama perkelti į bendrojo ugdymo sistemą, paverčiant tą modelį skatinamuoju, ugdomuoju, kuris padės mokyklų administracijai matyti kiekvieną vaiką, spręsti problemas per skatinimą, individualios motyvacijos kūrimą, ugdyti gebėjimą savarankiškai mokytis, naudojant laboratorinę įrangą, pažangias technologijas ir pan.

Studijų ir komiteto pirmininkė doc. dr. Laima Taparauskienė pristatė klausimus Dėl išorinio studijų krypčių vertinimo ir ketinamų vykdyti studijų programų metodikų derinimo, Dėl studentų priėmimo į magistrantūros ir doktorantūros studijas.

Diskutuota Dėl LR MSĮ Nr. XI-242 2, 3, 4, 8, 9, 14, 15, 17, 20, 22, 27, 28, 33, 34, 38, 39, 42, 43, 44, 46, 48, 49, 50, 52, 53, 54, 56, 57, 58, 59, 61, 66, 67, 68, 71, 72, 77, 82, 83, 84, 85, 87 ir 90  straipsnių pakeitimo ir papildymo 251 straipsniu įstatymo PROJEKTO XIIIP-3604 34 str. redakcijos (bazinio įstatymo 59 str. keitimo). Daugiausiai diskusijų sukėlė 59 str., kuris nusako priėmimo į aukštąją mokyklą tvarką. Doc. dr. Laima Taparauskienė pristatė Studijų komiteto nuomonę, kad MSĮ inicijuojami pakeitimai, kuriuose numatoma teisė priimti sprendimus ŠMSM lygmenyje, būtų papildyti nuostata, kad sprendimas priimamas įvertinus aukštųjų mokyklų nuomonę arba suderinus su auštosiomis mokyklomis, LURK. Komitetas siūlė nepritarti 59 str. suformuotai nuostatai dėl skirtingų reikalavimų taikymo stojantiems į kolegijas ir universitetus, rekomendavo taikyti vienodus reikalavimus stojantiesiems pagal suteikiamą kvalifikacijos lygį (6 ISCED lygmuo), o skirtingi reikalavimai galimi norintiems įgyti 5 lygmens kvalifikaciją. Pasiūlyta ieškoti kompromiso tarp šiuo metu galiojančio vieno VBE stojantiems į aukštąsias mokyklas ir MSĮ registruoto pasiūlymo (reikalavimo) būti išlaikius tris VBE numatytu lygiu (36 balai) siekiant, kad du trečdaliai geriausiai baigusiųjų mokyklas galėtų pretenduoti į aukštojo mokslo studijas.

Posėdžio pabaigoje diskutuota Dėl universitetų veiklos prisidedant prie klimato kaitos mažinimo, Dėl numatomų EUA veiklos perspektyvų bei Baltijos ir Šiaurės šalių rektorių konferencijų asociacijos bendradarbiavimo formos ir turinio.

Po posėdžio rektoriai vyko ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriaus Daliaus Misiūno inauguracijos ceremoniją.

Uždaryti meniu
Užmiršote slaptažodį? Prašome įvesti savo el. paštą, į kurį jūs gausite nuorodą, skirtą naujo slaptažodžio sūkurimui