LURK ir Ministro Pirmininko susitikime – penkios strateginės partnerystės kryptys
Rugsėjo 30 d. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) atstovai susitiko su Ministru Pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi. Susitikimas surengtas LURK iniciatyva, siekiant aptarti studijų finansavimo klausimus, binarinės aukštojo mokslo sistemos transformacijas, 2029 m. atsirandančios profesinio magistro kvalifikacijos poreikį, būtinybę išlaikyti aiškią universitetinio bei koleginio aukštojo mokslo skirtį. LURK išreiškė pasirengimą teikti duomenis ir ekspertines išvadas, kurios padėtų priimti aiškius ir praktiškai įgyvendinamus sprendimus.
„Atvykome kaip valstybės partneriai: norime aptarti, kaip universitetų turimas žinias ir patirtį panaudoti svarbiausiems Lietuvos tikslams. Nuo universitetų didele dalimi priklauso, ar Lietuva turės pakankamai gydytojų, mokytojų, inžinierių, karininkų, pareigūnų, išradėjų, menininkų ir kitų specialistų“, – susitikime pabrėžė LURK prezidentė prof. Inga Žalėnienė.
Pasak LURK prezidentės, universitetų kuriamą vertę valstybė gauna ne tik per specialistų rengimą, bet ir per mokslinius tyrimus, ekspertines žinias, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą. Universitetai prisideda prie sveikatos priežiūros ir švietimo kokybės, valstybės gynybos, technologijų kūrimo, kultūros išsaugojimo ir duomenimis bei mokslu grįstų viešosios politikos sprendimų.
Universitetai – visuotinės gynybos sistemos dalis
Viena pagrindinių susitikimo temų – universitetų vaidmuo kuriant Lietuvos visuotinės gynybos sistemą. Universitetai jau rengia valstybei strategiškai svarbių sričių specialistus – medikus, inžinierius, karininkus, pareigūnus, ryšių, energetikos ir kitų sričių profesionalus.
LURK siūlo žengti toliau – sudaryti galimybes skirtingų studijų programų studentams įgyti pilietinio pasipriešinimo ir visuomenės atsparumo pagrindus, rengti dėstytojus šioms kompetencijoms ugdyti bei plėsti mokymus visuomenei. Tarp svarbiausių gebėjimų – kritinis informacijos vertinimas, psichologinis atsparumas, pirmoji pagalba, veikimas bendruomenėje ir svarbiausių paslaugų užtikrinimo krizės metu supratimas.
Susitikime aptartos ir glaudesnio universitetų, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos bei atsakingų ministerijų bendradarbiavimo galimybės.
Mokymasis visą gyvenimą ir universitetiniai mikrokredencialai
LURK atkreipė dėmesį į universitetų vaidmenį kuriant veiksmingą mokymosi visą gyvenimą sistemą. Sparčiai keičiantis profesijoms ir kompetencijų poreikiui, universitetai gali pasiūlyti akademinio lygmens mikrokredencialus – lanksčius studijų modulius, kurių rezultatus žmogus galėtų kaupti ir vėliau panaudoti siekdamas kvalifikacijos.
LURK laikosi pozicijos, kad universitetams turi būti sudarytos sąlygos patiems kurti akademinio lygmens kursus ir mikrokredencialus, priimti besimokančiuosius, užtikrinti studijų kokybę ir pripažinti pasiektus rezultatus. Konferencija kartu su Lietuvos kolegijų direktorių konferencija yra pateikusi savo siūlymus ir iki gruodžio 1 d. planuoja pristatyti konkretų modelį.
Jaunųjų mokslininkų ir dėstytojų pamaina – strateginis valstybės klausimas
Susitikime daug dėmesio skirta ir akademinės bendruomenės kartų kaitai. LURK pabrėžė, kad doktorantūra yra vienas svarbiausių būdų rengti būsimus mokslininkus, dėstytojus ir aukštos kvalifikacijos specialistus ne tik universitetams, bet ir valstybės tarnybai bei verslui.
Svarstant naująjį doktorantūros modelį, universitetai siūlo prie bendro stalo sutelkti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Lietuvos mokslo tarybą, universitetus, jaunųjų tyrėjų atstovus ir kitas atsakingas institucijas. LURK nuomone, būtina iš anksto sutarti dėl realios doktorantūros studijų ir tyrimų kainos, doktorantų socialinių garantijų, vadovų darbo, taikomosios doktorantūros partnerių atsakomybės ir intelektinės nuosavybės sąlygų.
Mokslo ir studijų įstatymo pokyčiams – dialogas su universitetais
Aptariant Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, LURK akcentavo universitetų ekspertinio įsitraukimo svarbą. Universitetai kasdien mato teisės aktų poveikį studentams, dėstytojams, mokslui ir studijų kokybei, todėl gali padėti iš anksto įvertinti planuojamų sprendimų praktines pasekmes.
Susitikime aptarti studijų finansavimo klausimai, profesinio magistro modelis ir poreikis išlaikyti aiškią universitetinio bei koleginio aukštojo mokslo paskirtį. LURK išreiškė pasirengimą teikti duomenis ir ekspertines išvadas, kurios padėtų priimti aiškius ir praktiškai įgyvendinamus sprendimus.
Tarptautinė lyderystė turi remtis ilgalaikėmis investicijomis
Penktoji LURK išskirta kryptis – Lietuvos universitetų tarptautinio konkurencingumo ir akademinės infrastruktūros stiprinimas.
Lietuvos universitetai aktyviai dalyvauja Europos universitetų aljansuose ir kitose tarptautinėse akademinėse partnerystėse, bendradarbiauja su Masačusetso technologijos institutu (MIT) per „MISTI Lithuania“ iniciatyvą, o Lietuva yra asocijuotoji CERN narė. LURK pabrėžė, kad tarptautinėms ambicijoms būtina ir stipri akademinė aplinka Lietuvoje – šiuolaikinės laboratorijos, akademiniai miesteliai, energetiškai efektyvi infrastruktūra bei tinkamos gyvenimo sąlygos studentams ir mokslininkams.
Todėl, rengiant naująjį Nacionalinį pažangos planą ir ruošiantis 2028–2034 m. Europos Sąjungos investicijų laikotarpiui, LURK siūlo kartu su valstybės institucijomis įvertinti strateginius universitetų infrastruktūros projektus, Europos universitetų aljansų veiklos perspektyvas, tarptautines partnerystes ir galimą Lietuvos kelią į visateisę CERN narystę.
„Universitetai pasirengę prisiimti savo atsakomybės dalį už valstybei svarbius rezultatus. Turime tyrimų, duomenų ir praktinės patirties, kuriais norime dalytis rengiant aukštojo mokslo sistemą stiprinančius sprendimus“, – susitikimą apibendrino LURK prezidentė prof. Inga Žalėnienė.
LURK išreiškė pasirengimą tęsti dialogą su Vyriausybe ir paskirti atstovus konkretiems bendriems darbams, pateikti universitetų ekspertines išvadas, partnerystės rezultatus bei investicinių projektų informaciją.
Nuotraukos Laimos Penek/LRVK