LURK posėdyje – dėmesys aukštojo mokslo strateginiams sprendimams
2026 m. liepos 3 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete vykusiame Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdyje aptarti svarbiausi šalies aukštojo mokslo politikos, mokslo ir studijų sistemos bei tarptautinio bendradarbiavimo klausimai. Posėdžiui pirmininkavo LURK prezidentė MRU rektorė prof. Inga Žalėnienė. Posėdyje dalyvavo universitetų vadovai, Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei kitų institucijų atstovai.
Svarbią posėdžio dalį sudarė diskusijos su valstybės institucijų atstovais. LR Prezidentūros patarėjas dr. Saulius Olencevičius pristatė Prezidentūros prioritetus, susijusius su Lietuvos naryste CERN, diasporos jaunimo pritraukimu į Lietuvos universitetus, rezidentūros plėtra regionuose bei valstybės finansuojamų studijų vietų politika. LRS Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė aptarė komitete svarstomus bendrojo ugdymo, valstybinių brandos egzaminų, tarptautinių studentų pritraukimo ir akademinio sąžiningumo klausimus, o ŠMSM viceministrė prof. dr. Regina Valutytė pristatė rengiamus Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, mokslo diplomatijos iniciatyvas, pasirengimą Europos mokslinių tyrimų erdvės (ERA) politikos pokyčiams bei Nacionalinio pažangos plano rengimo eigą.
Viena iš plačiausiai diskutuotų temų buvo trečiųjų šalių piliečių priėmimas į doktorantūros studijas. LURK Tarptautinių ryšių nuolatinės darbo grupės atlikta analizė atskleidė didėjantį nemotyvuotų paraiškų skaičių bei poreikį stiprinti priėmimo kokybės užtikrinimo priemones. Nuspręsta pavesti Tarptautinių ryšių darbo grupei kartu su Mokslo ir Studijų komitetais parengti bendras kokybines gaires ir rekomendacijas universitetams, išlaikant institucijų autonomiją ir kartu užtikrinant studijų kokybę.
Daug dėmesio skirta ir mikrokredencialų sistemos kūrimui Lietuvoje. LURK Studijų komitetas kartu su LAMA BPO pristatė esamą situaciją ir išreiškė susirūpinimą dėl kuriamo modelio atitikties Europos aukštojo mokslo kokybės principams bei universitetų vaidmens sistemoje. LURK nutarė inicijuoti bendrą kreipimąsi į valstybės institucijas ir siekti, kad aukštojo mokslo mikrokredencialų valdymas bei kokybės užtikrinimas išliktų neatsiejama universitetų atsakomybės ir autonomijos dalis.
Posėdyje taip pat aptartos universitetų bendradarbiavimo su nacionaliniu plėtros banku ILTE galimybės. Diskusijoje daugiausia dėmesio skirta aukštojo mokslo infrastruktūros – bendrabučių, laboratorijų ir kitų studijų bei mokslo erdvių – finansavimo modeliams. Sutarta inicijuoti trišalį dialogą tarp LURK, ŠMSM ir ILTE, ieškant tvarių subsidijų ir paskolų derinimo sprendimų.
Svarstant skaitmeninės transformacijos klausimus, Informacinių technologijų nuolatinė darbo grupė pristatė Lietuvos aukštųjų mokyklų pasirengimą diegti skaitmeninius akademinius kredencialus pagal Europos skaitmeninės tapatybės dėklės (EUDI Wallet) reikalavimus. LURK pabrėžė būtinybę užtikrinti, kad universitetai išliktų pagrindiniais skaitmeninių diplomų ir kitų akademinių kredencialų išdavėjais bei aktyviai dalyvautų nacionalinių sprendimų rengime.
Posėdyje taip pat pristatyta Europos universitetų asociacijos (EUA) Atvirojo mokslo ekspertų grupės veikla, aptartas nacionalinių dėstytojų didaktinių kompetencijų gairių projektas bei būsimos tarptautinės LURK iniciatyvos. Viena svarbiausių jų – 2026 m. spalio 14–16 d. Vilniuje vyksianti Magna Charta Observatory konferencija, kurios organizavime kartu su Vilniaus universitetu dalyvaus ir LURK. Renginio metu planuojami aukšto lygio susitikimai su Italijos, Lenkijos ir Baltijos šalių universitetų vadovais, stiprinant Lietuvos universitetų tarptautinį bendradarbiavimą.