Balandžio 24 d. vyko Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) nuotolinis posėdis.

LURK prezidentas prof. Eugenijus Valatka prieš pradėdamas posėdį pasveikino naująjį VU rektorių prof. Rimvydą Petrauską.

Rektoriai posėdžio pradžioje tradiciškai aptarė praėjusio mėnesio nuveiktus darbus: dėl valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų minimalių kvalifikacinių pareiginių reikalavimų aprašo keitimo projekto, dėl priemonių, siekiant mažinti koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltas pasekmes, vykdymo, dėl Vyriausybės nutarimo „Dėl preliminaraus valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, į kurias 2020 metais priimami studentai, skaičiaus, studijų stipendijų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo pagal studijų krypčių grupes, mokslo, meno sritis sąrašų patvirtinimo“ projekto, dėl studijų krypčių išorinio vertinimo, dėl bendradarbiavimo vykdant projektą, dėl Lietuvos Aukštųjų mokyklų studentams teikiamų paskolų, dėl baigiamųjų darbų rengimo bei gynimo terminų pavėlinimo, dėl Lietuvos švietimo tarybos pozicijos dėl brandos egzaminų, dėl studentų praktikų reglamentavimo, dėl priėmimo į pirmosios pakopos  ir vientisąsias studijas datų, dėl mokslo ir studijų įstatymo bei profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektų, dėl valstybės biudžeto lėšų, skirtų „Erasmus+” programos veikloms įgyvendinti 2020 metais.

Su Lietuvos mokslo tarybos pirmininku prof. Romu Baronu diskutuota dėl racionalaus 2020 m. mokslinių rezultatų vertinimo Dėl koronaviruso (COVID-19) sukeltų priežasčių.

LR ŠMSM viceministras prof. Valdemaras Razumas pristatė šiandien Europoje prasidedantį didžiausią kada nors vykusį hakatoną (kūrėjų dirbtuves), kuris skirtas vystyti inovatyvius sprendimus, siekiant susidoroti su koronaviruso iškeltais iššūkiais. Renginį inicijavo Europos Komisija, drauge su komisarės Mariya Gabriel globa ir glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Sąjungos šalimis narėmis. Renginys vyksta 2020 m. balandžio 24–26 d. Viceministras informavo, jog hakatone inovatoriai, startuoliai, pilietinių iniciatyvų vykdytojai ir kūrybiški piliečiai, susibūrę į komandas, kurs novatoriškas idėjas, siūlys sprendimus, kurie gali padėti suvaldyti krizę ar sumažinti jos neigiamą įtaką vienoje iš šešių temų: sveikata ir gyvenimas, verslo nenutrūkstamumas, socialinė ir politinė sanglauda, nuotolinis darbas ir švietimas, skaitmeniniai finansai. Dalyvauti jame yra užsiregistravę daugiau nei 100 dalyvių iš Lietuvos, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto viceministras. Planuojama, kad hakatonas iš viso gali pritraukti per 60.000 dalyvių.

Prof. Valdemaras Razumas informavo apie Europos Komisijos organizuojamą konferenciją dėl skiepų nuo naujojo koronaviruso sukūrimo ir gamybos finansavimo. Viceministras nurodė, kad konferencija vyks gegužės 4 d. internetu, glaudžiai bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Viceministras su LURK nariais aptarė valstybinių brandos egzaminų, priėmimo į šalies universitetus  organizavimą.

Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė prof. dr. Saule Mačiukaitė-Žvinienė pristatė Lietuvos švietimo tarybos planus. Atskleidė, jog ateinančiame Švietimo tarybos posėdyje numatoma svarstyti Dėl MSĮ tikslinimų, kurie įgalintų aukštojo mokslo institucijas perskirstyti gautą finansavimą, skirtą studijoms, siekiant, kad gerai besimokantys nefinansuojamose studijų vietose studentai, galėtų pereiti į valstybės finansuojamas vietas. Prof. S. Mačiukaitė-Žvinienė atskleidė, kad numatoma svarstyti su sprendimų priėmėjais dėl 2021 ir 2022 metų  finansavimo didinamo galimybių mokslo ir inovacijų sektoriui.   

Dr. Loreta Tauginienė Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė pristatė siūlymus ir pastabas dėl LR Mokslo ir studijų įstatymo naujų nuostatų, kurių tikslas išgryninti akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus kompetencijas, atsižvelgiant į: nusistovėjusį atsakomybės pasidalijimą, Lietuvos teismų praktiką bei tarptautinę praktiką.

LURK nariai nutarė, kad pirmojo etapo kvietimas studijuoti magistrantūros studijose, išskyrus menų studijų kryptį, bus skelbiamas 2020 m. liepos 9 d. Priėmimas į doktorantūros studijas numatomas rugpjūčio 24 d.

Sausio 29 dieną Klaipėdos universitete vyko pirmasis šiais kalendoriniais metais Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdis. Tą pačią dieną paminėtas ir Klaipėdos universiteto 25-ių metų jubiliejus. Į šventinį vakarą buvo kviečiami ir LURK posėdžio dalyviai.

Posėdžio metu rektoriai aptarė papildytoje darbotvarkėje numatytus klausimus. Pirmiausia aptarti tęstiniai ir tie klausimai, kurie susiję su jau priimtų nutarimų vykdymu. Rektoriai buvo supažindinti su paraginimu, gautu iš VšĮ „Investuok Lietuvoje“ dėl specialistų, kalbančių Šiaurės šalių kalbomis, pasiūlos mūsų šalyje. Jame paminėta, kad plečiantis paslaugų ir kompetencijų centrų tinklui Lietuvoje, auga užsienio kapitalo įmonių poreikis specialistams, gebantiems kalbėti šiomis kalbomis. Klaipėdos universitete Šiaurės šalių kalbos yra dėstomos nuo 1992 m.

Rektoriai taip pat priėmė dėmesin Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą informaciją apie pagrindines kliūtis, su kuriomis susiduria studentai, universitetai ir darbdaviai, organizuodami praktiką. Joje siūlyta plėtoti artimesnius ryšius tarp darbdavių ir aukštosios mokyklos, teikti grįžtamąjį ryšį dėl praktikų atlikimo, jų kokybės; aukštosioms mokykloms susitarti dėl vieningos praktikos vertinimo gairių ar sistemos sukūrimo; numatyti aiškius finansinius praktikos atlikimo mechanizmus bei motyvuoti studentus praktikai atlikti.

Posėdyje dar kartą aptarti ankstesniuose LURK posėdžiuose jau diskutuoti klausimai su profesinių sąjungų atstovais dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties projekto. Rektoriai nepritaria kai kurioms sutarties projekto nuostatoms.

LURK yra pateikusi pastabas dėl LR Vyriausybės nutarimo projekto Nr. 15-13104 „Dėl sprendimų dėl valstybinių aukštųjų mokyklų nekilnojamojo turto sandorių, kuriais turtas perleidžiamas tretiesiems asmenims ar kuriais užtikrinamos šių valstybinių aukštųjų prievolės, priėmimo taisyklių patvirtinimo“. Naujas projekto variantas dar neparengtas.

LURK yra išreiškusi vieningą nuomonę, kad LR mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 naujoje redakcijoje dabartinė universitetų valdymo sistema apibrėžta racionaliai. Tarybos, Senato ir Rektoriaus valdžių sąveika yra gerai subalansuota ir praktikoje pasitvirtino. Todėl LURK laikosi savo nuostatos ir Seimo narių grupės siūlomiems MSĮ pakeitimams nepritaria.

LURK, susipažinusi su Lietuvos respublikos valstybės biudžeto lėšų paskirstymu pagal studijų sritis sąrašu, nepritaria informatikos (fizinių mokslų) studentų skaičiaus didinimui net 50 procentų. Toks didinimas, rektorių nuomone, neįmanomas, neprarandant parengimo kokybės. Siūloma studentų skaičių didinti tik 15 procentų.

LURK detaliai aptarė susidariusią situaciją dėl gerai besimokančio studento teisinės sąvokos. Nutarta pavesti LURK studijų komitetui, panaudojant Prezidentės teikimą šiuo klausimu, parengti LR Seimui ir LR Švietimo ir mokslo ministerijai patikslintus ir išplėtotus sąvokos pasiūlymus.

LURK susitarė, kokius bendruosius rodiklius apibūdins LR Švietimo ir mokslo ministerijai teikiamose universitetų metinėse ataskaitose.

Posėdyje aptarti pasiūlymai dėl LURK komitetų tobulesnės struktūros. Nutarta palikti Studijų, Mokslo bei Infrastruktūros ir finansų komitetus, bei sudaryti tokias nuolat dirbančias darbo grupes: Tarptautinių ryšių, Informacinių technologijų, Teisės bei Sveikatos ir sporto. Taip pat įvedama atstovo spaudai pareigybė.

Vasario 27 d. Aleksandro Stulginskio universitete vyko Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdis. Posėdžiui pirmininkavo konferencijos prezidentas Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas, kolegas rektorius priėmė LURK viceprezidentas, ASU rektorius Antanas Maziliauskas.

Itin kruopščiai ir detaliai Lietuvos universitetų vadovai kartu su LR Vyriausybės Švietimo, mokslo ir kultūros skyriaus vedėju Linu Vingeliu, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais Albertu Žaliu, Daina Lukoševičiene ir Tomu Pūčiu svarstė LR mokslo ir studijų įstatymo projektą.

Vyko diskusija. Nagrinėti įstatymo projekto straipsniai, susiję su naujai įvedamų Universitetų sutarčių su ŠMM, universitetų siūlomų įstatymais įtvirtinti tarpkryptinių ir tarpsritinių studijų bei tyrimų, įstatymo nuostatos dėl universitetų tinkamo biudžetinio finansavimo, būtinybė sukurti tyrimų reglamentą, kuris pasak KTU rektoriaus Petro Baršausko „ypač svarbus šiuolaikiniame pasaulyje“. Universitetuose siūloma įteisinti profesinio magistro studijas. Kalbėta apie tikslinio finansavimo tvarką bei sąlygas, kurių dabartinėje įstatymo redakcijoje nebeliko, nagrinėtas koleginių studijų Lietuvos universitetuose poreikio klausimas.

Svarstydami LR mokslo ir studijų įstatymo projektą, rektoriai norėjo lankstesnių pedagoginio personalo darbo sutarčių terminų, kurie būtini, norint įgyvendinti kokybinius personalo atnaujinimo rodiklius.

Savo siūlymus bei pastabas LR mokslo ir studijų įstatymui tobulinti išsakė LURK Studijų, Mokslo, Finansų bei Teisės komitetai.

Po ilgų diskusijų LURK nutarė artimiausiomis dienomis pateikti Vyriausybei atnaujintas ir susistemintas pastabas bei siūlymus dėl nagrinėto LR mokslo ir studijų įstatymo projekto.

Šiame LURK posėdyje dalyvavo Valstybės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė, kuri pateikė Lietuvių kalbos vartojimo įgūdžius Lietuvos universitetų vadovėliuose, magistrų baigiamuosiuose bei disertacijos gynimo darbuose. Valstybės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė pateikė akademinės lietuvių kalbos gerinimo rekomendacijas bei siūlymus. Rektorių konferencija, dėkodama Lietuvių kalbos komisijai, kolegialiai susitarė visose auštosiose mokyklose ugdyti aukštą kalbos kultūrą bei netoleruoti universitetuose neraštingumo.

Taip pat šiame posėdyje svarstytas projektas „Dėl rekomendacijų mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksams“. Jo paskirtis – skatinti mokslo ir studijų institucijų studijų ir mokslinės veiklos kokybės kultūrą bei mokslo ir studijų institucijas elgtis socialiai atsakingai, puoselėti akademinį sąžiningumą, skaidrumą ir atsakomybę suinteresuotosioms šalims.

Šiomis rekomendacijomis siekiama prisidėti prie Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme apibrėžtos mokslo ir studijų misijos, Lietuvos mokslo ir studijų politikos įgyvendinimo bei darnios mokslo ir studijų sistemos kūrimo ir diegimo.

2015 m. sausio mėn. 30 d. Lietuvos edukologijos universitete vyko rektorių konferencijos posėdis. Posėdžiui pirmininkavo Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas.

Posėdyje rektoriai diskutavo su Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovėmis Universitetinių studijų skyriaus vedėja Daiva Lukošiūniene ir Universitetinių studijų skyriaus vyriausiąja specialiste Giedre Pačėsiene, aptardami klausimą „Dėl LR Vyriausybės  2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1228 Dėl LR valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į LR valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo  projekto. ŠMM atstovės atskleidė, jog šio projekto numatomi tikslai – atsakingesnis abiturientų požiūris į studijų programų pasirinkimą bei veiksmingiau naudojamos valstybės lėšos. Rektoriai išsakė abejonę, ar siūlomomis priemonėmis pavyks pasiekti minėtų tikslų. Rektorių nuomone pirmiausiai reikia tobulinti profesinio orientavimo sistemą, sudaryti lengvesnes galimybes studentui pačiam susidaryti studijuojamos programos planą ir keisti studijų programas neprarandant valstybės finansavimo.

Tęsdami  diskusiją su ŠMM atstovėmis kitu klausimu, t.y. “Dėl LR Vyriausybės nutarimo  Dėl 2015 metų finansavimo paskirstymo pagal studijų sritis projekto”, rektoriai nepritarė projekto turiniui ir siūlė remtis 2014 m. sudaryta  finansavimo paskirstymo pagal studijų sritis tvarka.

Posėdyje „Baltic Salary Survey/ Fontes“ konsultantas Laurynas Baršukaitis pristatė universitetų rektoriams akademinio sektoriaus rinkos tyrimo rezultatus, o Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktorės pavaduotoja Laura Stračinskienė – specialistų kvalifikacijų žemėlapio analizę.

LURK nariai, laikydamiesi LURK įstatuose numatytų tvarkų, išrinko, viceprezidentą. Juo tapo ASU rektorius prof. dr. Antanas Maziliauskas, LURK generalinio sekretoriaus pareigas toliau eiti liko prof. Kęstutis Kriščiūnas, ketvirtuoju prezidiumo nariu išrinktas VDA rektorius prof. Audrius Klimas. Posėdžio metu buvo diskutuojama dėl LURK veiklos krypčių, taip pat buvo patvirtintas 2015 m. I-ojo pusmečio LURK biudžeto planas.

Mokslas ir investicijos: naujos tendencijos Europos Sąjungoje

Š.m. lapkričio 14–15 d. organizuojama tarptautinė konferencija Investuokime į tyrėjus yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2013 metais renginių, kurį organizuoja Lietuvos mokslų akademija. Joje bus gvildenamos trys pagrindinės temos.

Pirma, europinio finansavimo galimybės panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas, taip pat ir tokias Europos Komisijos inicijuotas veiklas, kaip bendrojo finansavimo programa Marijos Sklodovskos Kiuri veiksmai (Marie Skłodowska Curie Actions – COFUND; tai  papildoma parama tyrimams, kurie turi tarptautinio mobilumo ir tyrėjų rengimo elementų) bei kitos naujos priemonės, kurios bus įgyvendinamos 2014–2020 metais.

Antroji tema – doktorantų europinių tinklų kūrimas. Europos Komisijos iniciatyva paruošti dokumentai apie inovatyviąją doktorantūrą, jos principus, rengtos apklausos apie jų įgyvendinimą. Siekiama doktorantūros studijas glaudžiau sieti su verslo ir pramonės interesais, siūloma pradėti vartoti terminą „inovatyviųjų doktorantūros studijų principai“. Įprastai Lietuvoje doktorantas ir studijuoja, ir atlieka mokslinius tyrimus gan siauroje darbo vadovo interesų srityje. Inovatyvioji doktorantūra skatina ugdyti daugiau ir įvairesnių doktoranto gebėjimų, pavyzdžiui, verslumą, gebėjimą perteikti informaciją nespecialistams, gamybos specifikos žinių ir pan. Taip jis sparčiau ir aukščiau kiltų karjeros laiptais.

Trečioji konferencijos tema skirta mokslininko karjeros ypatybėms aptarti. Mokslininko karjera paprastai trunka gan ilgai. Kai Lietuvoje buvo dviejų mokslo laipsnių sistema, antros pakopos laipsnį apgindavęs mokslininkas jau būdavo, kaip paprastai, sulaukęs ne mažiau kaip 40 metų. Tai, ko gero, viena priežasčių, kodėl jaunimas ir dabar nelabai noriai renkasi mokslininko specialybę. Jaunuoliai visko nori greitai, o mokslininko karjera to neužtikrina.

Kviečiame dalyvauti tarptautinėje konferencijoje ir pasisemti patirties iš kitų šalių kolegų. Apsilankę konferencijoje sužinosite, kaip padidinti mokslininko profesijos patrauklumą, nepaisant krizių.

Bendras siekis – prieinama, efektyvi ir visoje Europoje skatinama mokslininko karjera. Sužinosite, kaip Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir investicijų lėšas pritaikyti tyrėjų ir mokslininkų labui, kaip skatinti gabiausiuosius; kas mokslininkams svarbiausia tarptautiniu mastu ir kokie tyrėjų tinklų privalumai; kokia doktorantūros įtaką tyrėjų karjerai.

Planuojama, kad konferencijoje bus apie 200 dalyvių. Pagal išankstinę programą atidaryme dalyvaus švietimo ir mokslo viceministras dr. Rimantas Vaitkus. Konferencija vyks dviem etapais. Minėtais klausimais bus skaitomi plenariniai pranešimai, o naudingos patirties sklaida vyks sekcijose, kur darbui vadovaus pripažinti ekspertai. Išsamesnę informaciją galima rasti interneto svetainėje www.investinresearchers2013.eu.

Mokslo projektų finansavimo taisyklės Europoje kinta. Tačiau jos yra labai palankios Lietuvai. Lietuva, kuri šiuo metu derina savo veiksmų programą 2014–2020 metų laikotarpiui, privalo gana daug lėšų skirti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Už šio prioriteto įgyvendinimą atsakingos Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijos. Lietuvoje įsteigta komisija, kuri rengia minimo laikotarpio Europos Sąjungos struktūrinės paramos programavimo dokumentus, derina juos su Europos Komisija.

Š.m. rugsėjo mėnesį buvo išrinkti trys nauji LURK komitetų pirmininkai:

• Studijų komiteto pirmininkė – prof. Eglė Ganda Bogdanienė, VDA Prorektorė studijoms;
• Informacinių technologijų komiteto pirmininkė – Eglė Radvilė Švedaitė, VGTU Informacinių technologijų ir sistemų vadovė;
• Tarptautinių ryšių komiteto pirmininkė – dr. Asta Radzevičienė, VGTU Tarptautinių ryšių prorektorė.