Nuo mikrokredencialų iki dirbtinio intelekto: universitetų bendri sprendimai
2026 m. spalio 30 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU), Kaune, įvyko Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdis, kuriam pirmininkavo LURK viceprezidentas, Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius prof. Eugenijus Valatka. Posėdyje aptarti aktualūs aukštojo mokslo politikos, studijų finansavimo, priėmimo į universitetus, doktorantūros, skaitmenizacijos ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo klausimai.
Aukštojo mokslo finansavimas ir studijų politika
LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorė Laima Taparauskienė pristatė Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, 2027 m. finansavimo perspektyvas bei rengiamus teisės aktus. Diskusijoje daug dėmesio skirta studijų ir mokslinių tyrimų finansavimui, valstybės finansuojamų studijų vietų planavimui bei universitetų infrastruktūros išlaikymui. Nutarta inicijuoti LURK Infrastruktūros ir finansų komiteto susitikimą su ministerijos vadovybe dėl universitetų ūkio administravimo ir infrastruktūros finansavimo.
2027 m. priėmimas į universitetus ir mikrokredencialų reglamentavimas
LURK patvirtino 2027 m. stojančiųjų į universitetines pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas konkursinio balo sudarymo principus, atsisakydama siūlymo skirti papildomą balą kadetų ugdymo programą baigusiems asmenims. Taip pat sutarta išlaikyti trijų etapų bendrojo priėmimo sistemą.
Posėdyje pritarta LURK Studijų komiteto parengtai aukštojo mokslo mikrokredencialo apibrėžčiai. Pabrėžta, kad mikrokredencialų reglamentavimas turi užtikrinti aiškius akademinės kokybės standartus, studijų rezultatų pripažinimą ir atitiktį Europos aukštojo mokslo erdvės principams.
Doktorantūros modelio tobulinimas ir mokslo saugumas
LURK Mokslo komiteto pirmininkė doc. dr. Laura Šaltytė – Vaisiauskė pristatė tarpinstitucinės darbo grupės veiklą, siekiant įgyvendinti tarpkryptinės doktorantūros ir bendro doktorantūros vykdymo su užsienio institucijomis nuostatas. Taip pat aptartos Mokslo saugumo gairės (Gairės) ir rengiamas mokslinių tyrimų ekspertinio vertinimo reglamentavimas. Mokslo komitetui pavesta išnagrinėti Gaires ir pateikti pastabas ministerijai.
Dirbtinio intelekto kompetencijų stiprinimas
LURK pritarė Dirbtinio intelekto (DI) komiteto parengtoms DI raštingumo stiprinimo gairėms kaip vidiniam universitetų orientyrui. Gairės apima bendrąjį DI raštingumą, jo taikymą mokymui ir mokymuisi bei moksliniams tyrimams. Numatyta parengti bendrą kompetencijų savitikros testą ir pateikti siūlymus dėl universitetams skirto bazinio nuotolinio mokymo modulio.
Užsienio studentų priėmimo tendencijos
Pristatyta 2026 m. užsienio studentų priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas analizė. Jos duomenimis, bendras užsienio studentų priėmimas šalies aukštojo mokslo sektoriuje šiek tiek sumažėjo, tačiau LURK universitetuose išliko stabilus ir nežymiai augo. Pabrėžta akademinės atrankos kriterijų ir studijų kokybės užtikrinimo svarba. Sutarta parengti viešąjį LURK pranešimą šiuo klausimu.
Universitetų bendradarbiavimas ir skaitmenizacija
Posėdyje dalyvavęs Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa pristatė aukštųjų mokyklų meno kolektyvų reikšmę Lietuvos kultūros tradicijų tęstinumui. Sutarta stiprinti universitetų ir centro bendradarbiavimą bei vertinti galimybes gerinti meno kolektyvų vadovų darbo sąlygas.
Taip pat aptartas universitetų vaidmuo diegiant skaitmeninius diplomus ir elektroninius kvalifikacijos dokumentus. LURK Informacinių technologijų ir Teisės komitetams pavesta parengti bendrą universitetų poziciją dėl skaitmeninių dokumentų išdavimo, tarptautinių standartų taikymo ir universitetų savarankiškumo užtikrinimo.
LURK veiklos klausimai
Aptartos LURK komunikacijos stiprinimo galimybės, numatant įtraukti universitetų komunikacijos specialistus į bendro komunikacijos modelio rengimą. Priimtas sprendimas sustabdyti paskelbtą LURK generalinio sekretoriaus atrankos konkursą, prieš naują atranką peržiūrint pareigybės kvalifikacinius reikalavimus ir finansines sąlygas.
Posėdyje priimti sprendimai atspindi universitetų siekį aktyviai dalyvauti formuojant aukštojo mokslo politiką, stiprinti studijų ir mokslo kokybę bei užtikrinti nuoseklų universitetų interesų atstovavimą nacionaliniu lygmeniu.